„Manęs pradžia” – patyriminis terapinis ciklas
Grįždami į pačią savo pradžią galime patirti pirmapradę vientisumo būseną, kuri dar nepalytėta sunkių patirčių, traumų, kurios atsitiks vėliau mūsų gyvenime. Todėl kūno kūrimosi (embriologijos) tyrinėjimas neretai yra didelis resursas, padedantis priimti savo šaknis, atrasti gyvenime prasmės, susitikti su prigimtine gyvybine jėga.
5 užsiėmimų metu per judesį ir somatinę meditaciją tyrinėsime žmogaus kūno kūrimosi pradžią nuo ląstelės iki kelių savaičių organizmo, kuriame jau susiformavę visi kūno organai ir dalys.
Tai gali būti įdomu, jei domitės gyvybės stebuklu ir net jei gyvenate su prasmės klausimu. O taip pat rekomenduoju tiems, kurių profesija siejasi su nėštumu ir gimdymu. (Svarbu paminėti, kad tyrinėsime tik savo pačių gyvenimo pradžią).
Ciklą vedu aš, Vilma Kraelskaitė, kūno ir judesio terapeutė (dipl.IBMT), gimdymo dula, 3 vaikų mama.
Rengdama užsiėmimus remiuosi integruotos kūno ir judesio terapijos ir prenatalinės psichologijos šaltiniais.
Praktinė informacija
Data (5 užsiėmimai): 2024 m. sausio 19 – vasario 16 d.
Laikas: penktadieniais 10-12 val.
Vieta: Vilnius, Jeruzalė. Tikslus adresas bus paskelbtas užsiregistravusiems.
Kaina: 150 eur.
Teiraukitės tel. 8 620 55412.
Renginys FB: https://fb.me/e/4aIrvMp2e
Registracija į terapinį ciklą "Manęs pradžia"
Vilmos kursas yra unikalus ne tik savo tema, bet ir tuo, jog jame yra Vilma. Jos vedimas kiekvieną susitikimą mane nunešdavo į „Aha!” momentą, jos įžvalgos meditacijų metu leisdavo nerti giliai ir labai tiksliai ten, kur tuo metu reikia. Įžvalgumas, gilus temos, mokslo ir jausmo susiejimas stulbino ir padėjo saugiai, drąsiai bei, nesuklysiu pasakydama, produktyviai patirti savo išgyvenimus šioje temoje.
Rytoj yra mano Tėvelio gimimo diena. Jam sukaks 68. Savaime suprantama, kad visą šį ilgą laiką, kol esu šiame gyvenime, sveikindavau jį – ir labai nuoširdžiai, ir labai stipriai, ir labai įspūdingai, ir labai fotografiškai. Tačiau šis kartas man kitoks.
Aš kiekviena ląstele (o taip!) jaučiu jo Atėjimą – iš jo mamos, mano Senelytės, iš jo tėvo, mano Senelio, iš jų tėvų ir senelių, iš dar kitų tūkstančių sielų ir kūnų.
Aš suprantu (arba tuo pačiu dėl to gylio, kurį mums po karoliuką vėrei, visai nesuprantu), kokia didelė yra Visata ir koks paslaptingas stebuklas įvyko, kad jis, mano Tėvelis, susikūrė. Kaip ir aš… iš jo.
Jaučiu šiemet tai ne pagal kalendorių, o pagal… įkvėpimą ir iškvėpimą. Matau tas besidalijančias ląsteles kaip bulvę Tavo delne. Štai kas yra dovana!
Turiu stabtelti tai Tau rašydama, atsidūstu lengvai, nes žodžiai kaip niekad šiame lauke pliki ir basi. Ir jaučiu, kad supranti: juk mano patyrimas Tavo penkių savaičių kelionėje buvo neapsakomas:
To, kad mano smegenys suformavo milžinišką tinklą naujų neuronų (klausiau, mačiau, jutau ir dariau dalykus pirmą kartą gyvenime), kad mano kūnas šoko „spermijų šokius”, kad virtau „gemalu” ir saugiausiai gyvenime radau uostą moterų kūnuose, kad mano protas rimo su kiekvienu Tavo sakiniu ir žvilgsniu – negana.
Be viso to, mano širdis plėtėsi, augo, mirko ir ilsėjosi ramybėje, švelnume, gelmėse, paslaptyse ir tuo pačiu skaidriame aiškume. Pasiekusi beveik 50 metų ir beveik užauginusi 4 vaikus, po Tavo penktadienių aš jau mačiau, jaučiau ir pagaliau sužinojau, iš kur atsiranda vaikai 🙂 Jaučiuosi labai sugundyta ir labai noriu dar (ne vaikų, o Tavo kursų!).
Taigi nauja ir atvira širdimi, „ant kurios nusvirusios ilsisi mano smegenys” einu pirkti Tėveliui rožių. Nes rožė – tai meilė. Tavo penktadieniai – irgi.
Ačiū Tau, Vilma, už tai, ką kuri.
Nesustok.
Tai keičia mane.
Tai daro pasaulį tyresnį.
„Manęs pradžia“ – tai toks jausmų ir patyrimų vandenynas! Neaprėpiamas nei akimis, nei žodžiu, nei rankomis. Tik gal širdimi ar tomis nematomomis antenomis.
Lengvumo ir paslapties jausmas keliauja visur su manimi kaip labai švelnus apsiaustas ar nuotakos rūbas. Kaip palydėjimas į naują pradžią.
„Jaučiu atjautą, meilę ir apsaugą embrionui ir sau pačiai – kažkada juo buvusiai. Jis yra mažutėlis, tampantis, besiformuojantis, apnuogintas ir apsaugotas, pažeidžiamas ir galingas vienu metu, išreiškiantis savo paties ir kartu visos žmonijos potencialą.”